Rugpjūčio 23 dieną Ramygalos gimnazijoje susitiko buvę ir esantys ramygaliečiai, kurie mūsų mokyklą baigė 1965 metais. Nuo to laiko prabėgo nei daug nei mažai – 60 metų. XXII laidos abiturientas Leonardas Miškinis gimnazijos muziejininkei Astai Žemkauskienei atsiuntė kelias buvusių abiturientų susitikimo nuotraukas ir Danguolės Paliliūnaitės pastebėjimus iš šio renginio. Ji rašė:„ Šių metų rugpjūčio 23-oji liko įsimintina ne tik kaip Baltijos kelio 36-osios metinės, bet ir kaip Ramygalos vidurinės mokyklos 22-osios laidos abiturientų susitikimas po 60 metų. Į šią šventę kas iš kur susirinkome atviromis širdimis, džiaugsmingais veidais, didelio noro vedini susitikti su savo vaikyste, paauglyste, pamatyti vieni kitų veidus. Na ir kas, kad raukšlelėmis pasipuošusius, žilais plaukais pasidabinusius. Kiek šilumos ir gerumo vieni kitiems padovanojome jau pirmo apsikabinimo metu!
Ramygalos parapijos klebonas Alfredas Puško mums specialiai skirtas šv. Mišias aukojo. Įkvėpė mus tolimesniam gyvenimui skleidžiant meilę bei šviesą.
Gaila, kad jau kelis klasės draugus beprimena tik kapų kauburėliai, kuriuos mes aplankėme, žvakeles uždegėme. Ten pat ir kai kurių buvusių mokytojų kapus radome. Savo šviesiais prisiminimais juos pagerbėme.
Buvusi Ramygalos vidurinė mokykla mus šventiškai pasitiko savo išpuoselėta aplinka, žydinčiomis rožėmis. Radome savo buvusią klasę atvertomis durimis, tokią šviesią, spalvingais stalais bei suolais apstatytą, visiškai moderniai atrodančią.
Ten pat mums buvusi klasės draugė Marytė Mackevičiūtė pirmąją pamoką pravedė. Dalinomės labai mielais prisiminimais, vieni kitus papildydami, pertraukdami, mokytojus prisimindami.
Po to aplankėme Amatų rezidenciją „Savos erdvės“, kurią įkūrė ir sėkmingai vadovauja Laima Kiškienė. Kiek ten įdomių keramikos darbų prigaminta!
Atsidūrę kavinėje pasijutome tarsi namuose laukiami, maloniai aptarnaujami.
O čia jau prasidėjo atsiskaitymas – kaip kam sekėsi nueiti paskutinių 10 metų kelią po buvusio susitikimo. Prieš tai mūsų nenuilstantis ir nepakartojamas organizatorius Leonardas Miškinis papasakojo apie kitus buvusius klasės draugus, kurie nedalyvavo susitikime, kaip jam sekėsi su jais sukontaktuoti. Paskui kiekvienas apie save nuoširdžiai išdėstė, ką išgyveno per tą laikotarpį. Visų kalbose vyravo optimizmas, ramybė, viltis. Regina Arieškaitė mums pateikė išrašus iš buvusio dienyno, kur puikavosi ketvertai, trejetai, net ir dvejetai. Penketukų buvo mažai, nes mokytojai labai griežti buvo. Tas ir gerai, nes mus tvirtai ateičiai paruošė.
Po 7 valandų bendravimo dar nesinorėjo skirtis. Nurimome tik tada, kai sutarėme vėl po metų susitikti“.
Nuoširdžiai dėkojame XXII laidos abiturientams, kad nepamirštate mokyklos, kad užtenka laiko ir širdies apsilankyti, susitikti, kad dalinatės šviesiais įspūdžiais ir nuotraukomis.
Prie susitikimo nuotraukų pridėjome kelias akimirkas iš mokyklinių XXII laidos metų.